Skaityti daugiau
Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Įdomiausi balandžio renginiai: Džordana Butkutė, britų legenda Rodas Stewartas ir „Delfinų“ sugrįžimas
Balandį Lietuvoje mėgausimės renginių gausa. Kauną drebins britų legenda Rodas Stewartas, Džordana Butkutė ir po 20-ies metų grįžtantys „Delfinai“, o Vilniuje pasirodys JAV muzikos superžvaigždė Alecas Benjaminas.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Maksymas Teterukas apie premjerą „Chroma“: ne pasakojimas, o paieška
Balandžio 4 ir 5 dienomis Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) ir Valstybinis Jaunimo teatras pristatys premjerą – spektaklį „Chroma“. Jame nagrinėjama, kas nutinka, kai kalba tampa bejėgė – kai žodžiai nebegali perteikti tikrovės, o grožis virsta ne tik traukos, bet ir skausmo šaltiniu.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Arnoldas Jalianiauskas kviečia į jubiliejinį muzikinį autorinių dainų vakarą „Esu, kas esu“!
Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Arnoldas Jalianiauskas balandžio 5 d. kviečia į savo ypatingą jubiliejinį koncertą „Esu, kas esu“, kuriame jis pasidalins ne tik savo talentu, bet ir širdimi. Tai neeilinė proga išvysti visapusišką menininką, kuris savo jubiliejų švenčia scenoje, dalindamasis muzika, istorijomis ir talentingų bičiulių draugija.Už penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuota aktorė Nijolė Mirončikaitė
Šiais metais Lietuvos profesionaliojo scenos meno „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose tarp nominantų – Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė Nijolė Mirončikaitė. Ji nominuota nepagrindinio moters vaidmens kategorijoje už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį mistinėje A. Špilevoj režisuotoje dramoje „Migla“.Išparduota premjera: Komedija „Pereinamas miegamasis“ Šiauliuose sukėlė juoko bangą ir sulaukė ovacijų!
Kovo 14 d. Šiaulių kultūros centre įvyko populiarios komedijos „Pereinamasis miegamasis“ premjera, kurią stebėjo pilnutėlė salė. Spektaklio metu žiūrovų juokas skambėjo visą vakarą, o pasirodymo pabaigoje aktoriai buvo pagerbti audringomis ovacijomis.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Aktorius Tadas Gryn atvirai – apie santykius, laisvalaikį ir naują projektą
Teatro, kino ir televizijos aktorius Tadas Gryn atvirame interviu papasakojo apie darbą, laisvalaikį ir atskleidė ar jo širdis užimta. Šiuo metu aktorius darbuojasi prie naujos komedijos „Pereinamasis miegamasis“, kurią žiūrovai šešiuose šalies miestuose galės išvysti nuo kovo mėnesio.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.Judesio ir dramos spektaklis ''Mėlyni pelenai''
Judesio ir dramos spektaklio „Mėlyni pelenai“ siužetas grįstas Holokaustą patyrusios olandų laikrodininkės, rašytojos Corrie ten Bom autobiografija.Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą
Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą. Lukas (Justinas Jankevičius), išsisukinėjimo meistras, sugalvoja „kūrybišką“ idėją, kaip išvengti santuokos su savo sužadėtine Rūta (Sandra Daukšaitė-Petrulėnė). Lukas paprašo savo draugo Adomo (Valentinas Krulikovskis) suvilioti jo būsimą žmoną. Jis tiki, kad šis planas padės jam išlipti iš santykių balos sausam. Tačiau gudrus vyrų planas gali tapti fiasko, kai kitoje pusėje - protinga moteris.Ineta Stasiulytė atvirai – apie santykius, patarimą dukrai ir naują komediją
Minučių tikslumu laiką planuojanti aktorė Ineta Stasiulytė atvirame interviu pasidalino mintimis apie darbus, santykius, patarimą dukrai ir naują komediją „Pereinamasis miegamasis“, kurios premjera – jau 2025-ųjų pavasarį.Broliai Sakalauskai pristato pirmą Lietuvoje „Mažojo princo“ miuziklą
Lietuvos teatro ir muzikos pasaulyje puikiai pažįstami broliai Jonas ir Rimas Sakalauskai balandžio 27 dieną Vilniuje pristatys Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėptą miuziklą „Mažasis princas“, kuriame žinomi atlikėjai pasirodys su savo atžalomis, o tarp jų išvysime ir Jono vaikus Vakarę bei Dobilą.Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Žemaitės fenomenas su visais intymiausiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl šokio spektaklis į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“
Balandžio 2 d. COMPENSA koncertų salėje beprotiškai linksma komedija, atkeliavusi tiesiai iš Odesos – “Būkite laimingi!“ ( pagal O.Volodarskio pjesę).VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Dramos šokio spektaklis MINDAUGAS
Dramos šokio spektaklis “MINDAUGAS” tai patriotiškas, dinamiškas, bei energingas projektas, apie kurį jau rašoma atnaujintuose mokyklų vadovėliuose. Projektas pirmą kartą atvyksta į Kauną su jungtine profesionalių atlikėjų komanda. Pamatysite ir žinomus aktorius ir Baltijos baleto teatro BBT baleto šokėjus. Pagrindinius vaidmenius spektaklyje atlieka visiems žinomi aktoriai: Šarūnas Datenis, Mindaugas Ancevičius, Telmanas Ragimovas, Aleksandra Metalnikova.
Spektaklio režisierė ir choreografė Marija Simona Smolskienė pasakoja apie savo vieną mylimiausių pastatymų, visada akcentuodama, kad jis priimtinas tiek jaunajai, tiek senąjai kartoms. Visi "Mindaugo" artistai ugningi, kupini jaunatviško temperamento, kas keri net ją pačią! Atlikėjai sprendžia istorines problemas taip, tarsi jos būtų aktualios ir šiais laikais.
Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės, kartu su atlikėjais iš visos Lietuvos. Komanda savaip interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame „Mindaugas“ pastatyme susipins baletas, vizualios projekcijos (autorius Rimas Sakalauskas), įspūdingas apšvietimas (Mantas Bartusevičius) ir specialiai šiam pastatymui kurta muzika (Komp. Mykolas Natalevičius).
Šis „Mindaugas“ – aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas, šiek tiek kinomatografiškas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Tai reiškia, kad autorius negalėjo rašyti taip, kaip nori. O tai itin jaučiama poemoje. Tekstas rašytas konservatyviai, neišsišokant, atsargiai. Norisi išlaisvinti J. Marcinkevičiaus tekste įstrigusius veiksmus, kurių rašytojas negalėjo sau leisti realizuoti, tačiau diplomatiškai laikantis genialaus teksto pagrindo. Autorius negalėjo perlenkti lazdos, nes tuometė valdžia būtų uždraudusi realizuoti kūrinį. Todėl, projekto kūrybinė komanda, statydama šį spektaklį, norėjo atskleisti teisybę, kuri poemoje be galo jaučiama „tarp eilučių“, herojų santykiuose ir poelgiuose. Pasak režisierės, spektaklio tikslas – pritraukti jaunąją žiūrovų kartą. J. Marcinkevičiaus poemos herojai – brandūs 50-60 metų vyrai, bet Marija Simona nusprendė suburti jauną artistų komandą. Spektaklyje vaidmenis kuria 14 jaunų vyrų ir viena moteris – Morta (Aleksandra Metalnikova). Projekte taip pat šoka profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai.
Projekto pagrindiniu scenografijos štrichu bus mobilūs raudoni laiptai, vedantys į dangų, karūną, šlovę, teisybę (Scenografas Erlandas Smolskas). Režisierė atskleidžia, kad pagrindinė dekoracija bus daugiafunkcė. Didingi laiptai taps ne tik sostu, bet ir vargonais. Spektaklio scenografijai išskirtinumo suteiks specialiai kuriamos vaizdo instaliacijos. Su daugkartiniu projektų partneriu Rimu Sakalausku , Marija visada ieško simbolio dramaturgijoje, jį pateikiant įspūdingai, šiuolaikiškai, suprantamai ir vizualiai patraukliai, ypač šių laikų jaunajai kartai. Moderniam spektakliui muziką kuria kompozitorius Mykolas Natalevičius, kurio kūryboje susilieja folkloras ir vargonų elektroninės sintezės. Nepaisant modernaus artistų apdaro, spektaklio režisierė stengiasi laikytis J. Marcinkevičiaus parašytos poemos kontūrų. Žiūrovai išvys pilną kūrinį, kurio tematika aktuali ir šiomis dienomis. „Spektaklis byloja apie mūsų laikų aktualijas. Dabar mes, kaip XIII amžiaus lietuviai, susiskaldę po savo pilaites, žemeles, nedrįstame jungtis, vienytis. Nors ir baisiais būdais, bet Mindaugas mėgino visą Lietuvą sujungti. Ar jam pavyko? Manau, kad taip. Kronikose daug kur rašoma, kad lietuviai – be galo kantri, stipri, galinga ir kovinga tauta. Noriu, kad šis spektaklis įkvėptų „instagramerių“ ir „tiktokininkų” kartą būti ryžtingesnę, ne paliegusią. Noriu, kad vienytumės ir kovotume už Lietuvą – tokią, kokią norėjo matyti Mindaugas, kokią norime ją matyti mes dabar bei mūsų vaikų ateityje“, – sakė spektaklio režisierė.
Kūribinė komanda:
Režisierė, choreografė: Marija Simona Smolskienė
Autorius: Justinas Marcinkevičius
Kompozitorius: Mykolas Natalevičius
Video projekcijų autorius: Rimas Sakalauskas
Scenografas, kostiumų autorius: Erlandas Smolskas
Apšvietimo autorius: Mantas Bartusevičius
Atlikėjai: Šarūnas Datenis, Aleksandra Metalnikova, Martynas Vaidotas, Telman Ragimov, Mindaugas Ancevičius, Aleksandras Kleinas, Igoris Abramovičius, Karolis Legenis, Mantas Barvičius, Danielius Voinovas, Pijus Ožalas, Jonas Kertenis, Svajūnas Valiūnas, Simonas Laukaitis.
Spektaklio režisierė ir choreografė Marija Simona Smolskienė pasakoja apie savo vieną mylimiausių pastatymų, visada akcentuodama, kad jis priimtinas tiek jaunajai, tiek senąjai kartoms. Visi "Mindaugo" artistai ugningi, kupini jaunatviško temperamento, kas keri net ją pačią! Atlikėjai sprendžia istorines problemas taip, tarsi jos būtų aktualios ir šiais laikais.
Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją atskleidžia jaunos kartos režisierės, kartu su atlikėjais iš visos Lietuvos. Komanda savaip interpretuojanti jau klasika tapusį J. Marcinkevičiaus kūrinį. Naujajame „Mindaugas“ pastatyme susipins baletas, vizualios projekcijos (autorius Rimas Sakalauskas), įspūdingas apšvietimas (Mantas Bartusevičius) ir specialiai šiam pastatymui kurta muzika (Komp. Mykolas Natalevičius).
Šis „Mindaugas“ – aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas, šiek tiek kinomatografiškas. Poema buvo rašoma sovietinės priespaudos metais (1968). Tai reiškia, kad autorius negalėjo rašyti taip, kaip nori. O tai itin jaučiama poemoje. Tekstas rašytas konservatyviai, neišsišokant, atsargiai. Norisi išlaisvinti J. Marcinkevičiaus tekste įstrigusius veiksmus, kurių rašytojas negalėjo sau leisti realizuoti, tačiau diplomatiškai laikantis genialaus teksto pagrindo. Autorius negalėjo perlenkti lazdos, nes tuometė valdžia būtų uždraudusi realizuoti kūrinį. Todėl, projekto kūrybinė komanda, statydama šį spektaklį, norėjo atskleisti teisybę, kuri poemoje be galo jaučiama „tarp eilučių“, herojų santykiuose ir poelgiuose. Pasak režisierės, spektaklio tikslas – pritraukti jaunąją žiūrovų kartą. J. Marcinkevičiaus poemos herojai – brandūs 50-60 metų vyrai, bet Marija Simona nusprendė suburti jauną artistų komandą. Spektaklyje vaidmenis kuria 14 jaunų vyrų ir viena moteris – Morta (Aleksandra Metalnikova). Projekte taip pat šoka profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai.
Projekto pagrindiniu scenografijos štrichu bus mobilūs raudoni laiptai, vedantys į dangų, karūną, šlovę, teisybę (Scenografas Erlandas Smolskas). Režisierė atskleidžia, kad pagrindinė dekoracija bus daugiafunkcė. Didingi laiptai taps ne tik sostu, bet ir vargonais. Spektaklio scenografijai išskirtinumo suteiks specialiai kuriamos vaizdo instaliacijos. Su daugkartiniu projektų partneriu Rimu Sakalausku , Marija visada ieško simbolio dramaturgijoje, jį pateikiant įspūdingai, šiuolaikiškai, suprantamai ir vizualiai patraukliai, ypač šių laikų jaunajai kartai. Moderniam spektakliui muziką kuria kompozitorius Mykolas Natalevičius, kurio kūryboje susilieja folkloras ir vargonų elektroninės sintezės. Nepaisant modernaus artistų apdaro, spektaklio režisierė stengiasi laikytis J. Marcinkevičiaus parašytos poemos kontūrų. Žiūrovai išvys pilną kūrinį, kurio tematika aktuali ir šiomis dienomis. „Spektaklis byloja apie mūsų laikų aktualijas. Dabar mes, kaip XIII amžiaus lietuviai, susiskaldę po savo pilaites, žemeles, nedrįstame jungtis, vienytis. Nors ir baisiais būdais, bet Mindaugas mėgino visą Lietuvą sujungti. Ar jam pavyko? Manau, kad taip. Kronikose daug kur rašoma, kad lietuviai – be galo kantri, stipri, galinga ir kovinga tauta. Noriu, kad šis spektaklis įkvėptų „instagramerių“ ir „tiktokininkų” kartą būti ryžtingesnę, ne paliegusią. Noriu, kad vienytumės ir kovotume už Lietuvą – tokią, kokią norėjo matyti Mindaugas, kokią norime ją matyti mes dabar bei mūsų vaikų ateityje“, – sakė spektaklio režisierė.
Kūribinė komanda:
Režisierė, choreografė: Marija Simona Smolskienė
Autorius: Justinas Marcinkevičius
Kompozitorius: Mykolas Natalevičius
Video projekcijų autorius: Rimas Sakalauskas
Scenografas, kostiumų autorius: Erlandas Smolskas
Apšvietimo autorius: Mantas Bartusevičius
Atlikėjai: Šarūnas Datenis, Aleksandra Metalnikova, Martynas Vaidotas, Telman Ragimov, Mindaugas Ancevičius, Aleksandras Kleinas, Igoris Abramovičius, Karolis Legenis, Mantas Barvičius, Danielius Voinovas, Pijus Ožalas, Jonas Kertenis, Svajūnas Valiūnas, Simonas Laukaitis.
Paieška nedavė rezultatų