Skaityti daugiau
''Jaunimo linijos'' gero darbo kuponas
"Jaunimo linijos" gero darbo dovanų kuponas – tai prasminga dovana, kuri keičia gyvenimus.Kalėdas teatras pasitinka su nepaprasto grožio istorija mažiesiems žiūrovams
Kalėdos – stebuklų ir dovanų metas. Šiais metais Valstybinis Šiaulių dramos teatras mažiesiems žiūrovams dovanoja nuostabaus grožio pasakojimą apie porcelianinį triušį. Spektaklį pagal visame pasaulyje populiarų amerikiečių autorės Kate DiCamillo romaną „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ kuria jauna režisierė Milda Mičiulytė.Tomas Dirgėla knygų herojus perkėlė į miuziklą: drebėjo kojos ir šypsena
Populiarusis rašytojas Tomas Dirgėla vėl stebina savo skaitytojus – perkėlė savo knygų herojus į muzikinio teatro sceną, kur pats pasirodė su profesionaliais aktoriais. Vaikų pamilti veikėjai gyvai pirmą kartą su skaitytojais susitiko Ukmergėje, kur garsiomis ovacijomis sutiko miuziklo visai šeimai „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ premjerą.Vilniaus mažajame teatre įvyko režisieriaus Christiano Weise‘s premjera „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“
Naujajį sezoną spalio 3, 4, 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pradėjo vokiečių režisieriaus Christiano Weise‘s premjera „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo Tennessee‘io Williamso pjesę, už kurią autorius pelnė prestižinę Pulicerio premija.Muzikinis spektaklis ''Ledo širdis. Nauja istorija''
Jei jūs ir jūsų vaikai žiūrėjote itin populiarų animacinį filmuką „Ledo širdis“ („Frozen“), pagrindiniai spektaklio veikėjai jums bus pažįstami, tačiau siužetas sužavės naujais, netikėtais vingiais. Na, o jei nematėte animacinio filmo, tiesiog pirkite bilietus į spektaklį ir mėgaukitės - puiki nuotaika ir daug įspūdžių jums ir jūsų vaikams garantuoti!Naujam miuziklui kostiumus kūrusi O.Filatova: „Norėjome, kad Emilija Pliaterytė būtų atspari laikui“
Muzikinė drama „Emilija“ šią savaitę atvažiuoja į Klaipėdą, iš kurios kilusi pagrindinį vaidmenį įkūnijanti Monika Liu, choreografė Aušra Krasauskaitė ir spektaklio kostiumų dailininkė Olga Filatova Kontrimienė.Mantas Jankavičius po 12 metų pertraukos teatro scenoje: tai meilės istorija, kuria galima patikėti
Ketvirtadienio vakarą Ukmergėje žiūrovai rinkosi į Dainiaus Kazlausko režisuoto spektaklio „Dviese ant stogo“ premjerą – čia, po 12 metų pertraukos, į teatro sceną sugrįžo aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius.Superherojai gelbsti Kalėdas
Pirmą kartą Klaipėdoje muzikaliausias, linksmiausias ir labiausiai jaudinantis spektaklis vaikams ir visai šeimai - „Superherojai gelbsti Kalėdas“!Jurijus Smoriginas: iš pasakų neišaugama – jos auga kartu su mumis
Gruodžio mėnesį Lietuvos publikai bus pristatytas naujausias Jurijaus Smorigino režisuotas kūrinys – muzikinis spektaklis visiems „Riešutėliai Pelenei“, kuriame maestro kuria ne tik choreografiją, bet ir Šokių mokytojo vaidmenį. Šiuo metu Italijoje viešintis J. Smoriginas mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie naująjį spektaklį ir savo aistrą kūrybai.Naujametinė komedija „Likimo ironija, arba po pirties“
Jūsų laukia ryškus pasirodymas su humoro natomis, lengva melancholija ir, žinoma, romantika, kuria taip malonu dalintis su artimiausiais žmonėmis. Ši jaudinanti ir komiška istorija apie atsitiktinius susitikimus, meilę ir likimą jau seniai yra neatsiejama Naujųjų metų tradicijų dalis.ŠVENTINIS SPEKTAKLIS I IŠMINTINGASIS BESMEGENIS
Per Kalėdas nutinka patys netikėčiausi dalykai. Netikite? Tuomet jums būtinai reikia išgirsti istoriją apie nepaprastus aštuonmečio Sauliaus ir Sniego Senio nuotykius šventinę žiemos naktį!Spektaklis vaikams ''Misija - Kalėdos''
„SOS SOS! Girdite elitinio elfų būrio pagalbos šauksmą. Viso pasaulio Kalėdoms iškilo reali grėsmė išnykti! Nedelsiant reikalinga visų žmonių, pasaulio vaikų pagalba ypatingo slaptumo misijai. Junkis prie misijos „Kalėdos“ ir padėk išgelbėti viso pasaulio Kalėdas!“ (Pirmojo elfų būrio vadas).Baletas KITAS PASAULIS Pagal Depeche Mode muziką
Baltijos baleto teatro (BBT) 15-to sezono jubiliejinio spektaklio KITAS PASAULIS pagal Depeche Mode muziką sensacija sostinėje! Vienas žinomiausių japonų rašytojų pasaulyje ir grupė, kurios dainas žmonės moka atmintinai, susitinka vienoje scenoje. Baletą „Kitas pasaulis“ įkvėpė tiek virš 40 metų anšlaginius koncertus visame pasaulyje rengiantys depešai, tiek dešimtmečiu jaunesnis Haruki Murakami romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“.„Pranašystė“ Jaunimo teatre: ačiū Handkei
Jaunimo teatre reziduojantis jauniausios kartos režisierius Justinas Vinciūnas pasiūlė beprotišką idėją – parengti Peterio Handkės avangardinės pjesės „Pranašystė“ skaitymą su vyriausios kartos teatro aktoriais Algirdu Latėnu, Vidu Petkevičium, Sauliumi Sipaičiu, Gediminu Storpirščiu. Šį pavasarį įvykęs pjesės skaitymas tapo tikru atradimu. Po ilgos pertraukos susitikę Jaunimo teatro senbuviai lyg patyrę džiazo muzikantai „sugrojo“ dar jauno Handkes sukurtą „Pranašystę“ taip, kad ji suskambėjo it biblinė metafora, ir kartu – žaisminga, autoironiška odė kasdienybei bei absurdiškai dabarčiai. Iš ano pjesės skaitymo gimsta spektaklis – kaip skirtingų kartų menininkų dialogas. Už jo inspiraciją visi kartu sako: ačiū Handkei…Mantas Jankavičius pristato dainą „Dviese ant stogo“, parašytą netrukus pasirodysiančiam spektakliui
Aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius grįžta su nauja daina ir elegantišku jos vaizdo klipu – kūrinys „Dviese ant stogo“ nuo spalio pabaigos skambės naujame Dainiaus Kazlausko režisuotame spektaklyje tokiu pačiu pavadinimu, kuris bus rodomas visoje Lietuvoje.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO REŽISIERIAUS CHRISTIANO WEISE‘S PREMJERA „KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO“
Naujajį sezoną spalio 3, 4, 5 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pradėjo vokiečių režisieriaus Christiano Weise‘s premjera „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių dramaturgo Tennessee‘io Williamso pjesę, už kurią autorius pelnė prestižinę Pulicerio premija.Spektaklis "Kiti" (rež. Darius Gumauskas) pagal garsiausią pasaulio egzistencialistą J.P. Sartrą – drama, virstanti absurdo komedija!
Įsivaizduokime: keturi žmonės, tokie skirtingi, jog gyvenime net nebandytų susipažinti, papuola į vieną kambarį, iš kurio, panašu, jau neišeis. Ši paradoksali situacija, kurioje turėtų įvykti kiekvieno iš veikėjų sąžinės revizija, yra sunkiai įmanoma, kai tuo pat metu į tave žiūri kiti trys – su savo pretenzijomis į tavo mintis ir į tai, ką tu turėtum veikti amžinybėje. Kuo ilgiau jie negali išeiti iš kambario, tuo labiau atsiskleidžia tai, koks žmogus vis dėlto menkas ir absurdiškai juokingas.VIENA KOJA HOLLYWOODE
Debiutinėje aktoriaus Manto Vaitiekūno pjesėje „VIENA KOJA HOLIVUDE“ vaizduojama specifinė, bet kartu ir universali situacija – aktorių atranka į siaubo filmą. Į peržiūrų kambarį, vienas po kito ateina vis nauji aktoriai su tikslu tapti kino žvaigždėmis.Edo Sheerano ir didžiųjų renginių įtaka Lietuvos ekonomikai
Pasaulinio lygio muzikos žvaigždžių koncertai ir išskirtiniai sporto renginiai į Lietuvą pritraukia tūkstančius užsienio turistų bei skatina judėjimą šalies viduje. Artimiausias toks renginys – Edo Sheerano koncertas Kaune šią savaitę. Panagrinėkime, kokią įtaką renginių turizmas turi mūsų šalies ekonomikai?20 metų Lietuvos renginių rinkoje: nuo eilių kasose iki skaitmeninio perversmo
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ šiemet mini 20-ąjį jubiliejų. Įmonės vadovo Ramūno Šaučikovo teigimu, šiandieninė renginių pasiūla Lietuvoje, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra labai plati ir kokybiška, o rinkos pokyčius diktuoja kintantys vartotojų įpročiai.Sutikite didžiausias metų žiemos šventes ir Naujus metus „pasakiškai“
Jauni, žavūs ir talentingi atlikėjai – Vakarė Jarmalavičiūtė ir Orestas Vyšniauskas, įkūnys gražiausią pasakų porą - Pelenę ir Princą, kompozitoriaus Mariaus Matulevičiaus ir tekstų autorės Viktorijos M Anangen muzikinėje pasakoje „Riešutėliai Pelenei “Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos sukurti personažai Domas ir Tomas debiutuos miuziklo scenoje
Vieno populiariausių mūsų šalies vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos sukurti personažai – Domas ir Tomas – išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius susitikti miuzikle „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Susitikimai su vaikų mylimais herojais įvyks net devyniuose Lietuvos miestuose.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.LEGENDINIAM LIETUVOS TEATRO SPEKTAKLIUI „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“ – 30 METŲ
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre lapkričio 5 d. buvo paminėta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, ta proga VMT įvyko parodos atidarymas skirtas spektaklio 30-mečiui. Į Lietuvos teatro aukso fondą įtraukto kūrinio premjera įvyko 1994 m. lapkričio 4 d. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre, kuriame glaudėsi vietos dar neturėjusi Mažojo teatro trupė.
Spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ – brandus ir menine kalba turtingas darbas, žymėjęs ir reikšmingus pokyčius Mažojo teatro istorijai, ir režisūrinės kalbos raidai Lietuvoje. Teatrologė D. Šabasevičienė tuo metu pasirodžiusį sceninį kūrinį pavadino „Mažojo teatro išpažįstamų etinių ir estetinių idėjų kondensatu“. Apie išskirtinį scenos meno kūrinį kalba Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėjas Vincentas Klipčius.
Lapkričio 5 d. atidarytoje parodoje paminėti spektaklio trisdešimtmečiui eksponuotos 9 nuotraukos iš spektaklio, 5 nuotraukos – kadrai, daryti filmuojant juostą „Mažasis“ grįžta namo“ (rež. V. Damaševičius ir J. Matonis), kurioje teatralizuotai pasakojama Mažojo teatro istorija. 1996 m. ir 2005 m. nuotraukų autorius – žymus Lietuvos teatro scenos fotografas Dmitrijus Matvejevas.
Parodos atidaryme Mažojo teatro vardu sveikinimo žodį tarė Vilniaus mažojo teatro vadovo pavaduotoja Daiva Baltūsytė-Len, spektaklio idėjos autorius ir mecenatas Daumantas Levas Todesas, spektaklyje Efraimo vaidmenį sukūręs aktorius Sigitas Račkys, savo ir tėvo žodžiais apie spektaklį kalbėjo Grigorijaus Kanovičiaus sūnus, poetas Sergejus Kanovičius, mintimis ir įspūdžiais dalinosi nuotraukų autorius Dmitrijus Matvejevas.
Spektaklis buvo sukurtas pagal litvakų rašytojo, jonaviškio Grigorijaus Kanovičiaus romanų dilogiją „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“. Romanuose psichologiškai įtaigiai ir spalvingai įamžinti realių žmonių gyvenimai – lyg paminklas žydų tautai, žmonėms, amžinosioms vertybėms. Šiandien juokaujama, kad spektaklio kūrimo procesas buvo toks turtingas ir įdomus, kad apie jį būtų galima rašyti atskirą romaną.
G. Kanovičiaus romanai originalo kalba pasirodė 1989 m. ir 1991 m., kai Lietuva išgyveno lūžio metus. Nepriklausomybės pradžia nebuvo lengva ir meno pasauliui, tad kiekvienas pasirodęs aukšto meninio lygio darbas tapdavo dideliu kultūriniu laimėjimu. Stambios apimties romaną adaptuoti scenai buvo tikras iššūkis. Kūrinio inscenizacijai pamatus sudėjo kino režisierius Almantas Grikevičius, 1993 m. bandęs paversti jį kino filmu. Visgi, kino industrijai išgyvenant sunkmetį, romanas ėmė keltis į teatro sceną – iš pradžių, žinoma, tik idėjiškai.
Teatro kūrybiniu procesu patikėjo verslininkas Daumantas Levas Todesas – jis laikomas spektaklio idėjos autoriumi, taip pat prie spektaklio įgyvendinimo prisidėjusio finansiškai. D. Todeso siūlymu spektaklio idėja pradeda vystytis Mažajame teatre. Jis tampa saitu sujungusiu kūrybinę grupę su į Izraelį persikeliančiu gyventi romanų autoriumi.
Pagrindinis Efraimo ben Jokūbo Dudako vaidmuo teko aktoriui Sigitui Račkiui, tuo metu atlikusiam Galilėjaus vaidmenį ką tik pasirodžiusiame R. Tumino spektaklyje „Galilėjus“, pagal B. Brechto pjesę. Spektakliui suvaidinti pasirodė negana vien Mažojo teatro trupės aktorių – Šmulės Senderio vaidmeniui aktorius Vytautas Grigolis atvyko iš Kauno, Avnerį Rozentalį suvaidinti aktorius Gediminas Girdvainis buvo pakviestas iš Jaunimo teatro, o charizmatiškai meistriškam Chloinei-Genechui vaidmeniui buvo pasirinktas aktorius Vytautas Šapranauskas.
Statyti kūrinį buvo pasiūlyta Rimui Tuminui, tuo metu buvusiam Norvegijoje. Oslo mieste režisierius kūrė spektaklį „Vyšnių sodas“. Scenoms sujungti pasirinkta kelionės tema, plačiai ir įvairiais kampais plėtojama meno kūriniuose. Atokioje vietoje gyvenantis akmentašys Efraimas sužino, kad Vilniuje jo sūnus Hiršas pasikėsino į generalgubernatorių – jis suimtas ir bus teisiamas. Efraimas su kaimynu Šmule Senderiu ruošiasi į kelionę, prie jų nori jungtis ir pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jis praradęs parduotuvę, liūdnas ir nelaimingas. Vėliau prie jų prisišlieja Chloinė-Genechas, galiausiai Palestinietis.
Ypatingas spektaklyje atsiradęs Palestiniečio personažas (akt. Andrius Žebrauskas), kurio nebuvo romanuose ir kuris reikšmingas pasidaro išryškinant spektaklį jungiančią giją. Kelionė į Vilnių – ne tik tiesioginis keliavimas į mažą to meto miestą, bet ir tarpinė stotelė žydui kelionėje į Pažadėtąją žemę. R. Tumino spektaklyje kelionė įgijo ir dar vieną prasmę – amžino judėjimo, kuriame dalyvauja žmogus su jausmais, lūkesčiais, skausmu. Spektaklyje personažai išlaiko savąjį spalvingumą, psichologinę gelmę, jų nepamesti padėjo romanas, bet, kaip teatre ir tikimasi, scenoje jie buvo pakylėjami į simbolinę plotmę, tampo alegoriški, artimi kiekvienam. Emocinę spektaklio įtampą kūrė kompozitoriaus Fausto Latėno muzika, jai buvo būdinga besikartojanti muzikinė kompozicija. Charakterių sceninei išraiškai reikšmingi buvo kruopščiai kostiumų dailininkės Aleksandros Jacovskytės parinkti drabužių elementai: Efraimui – paltas-maišas, Chloinei – kepurėlė-jarmulka, Avneriui – bildantys mediniai batai, Šmulei – katiliukas. Ryškiausias scenografo, dailininko Adomo Jacovskio kurtos scenografijos elementas spektaklyje – iš virtinės daiktų „sulipęs“ žydų vežimas, vėlgi, ir tiesioginis, ir universalus kelionės ir paties gyvenimo simbolis. Scenografijoje buvo panaudota ir autentiškų detalių, rastų žydų kvartale.
„Nusišypsok mums, Viešpatie“ buvo bene pirmas spektaklis lietuvių teatro scenoje, kuriame žydai pavaizduoti ne kaip stereotipinės figūros, bet įvairiausių spalvų pilni veikėjai. Jie neturėjo įprasto, į parodiją linkusio akcento, buvo unikalūs, ryškūs, skirtingi. Kultūriniu požiūriu reikšminga ir F. Latėno muzikinė detalė – kompozitorius spektaklyje žydų giesmę sujungė su lietuviškos dainos motyvu.
Spektaklis laimėjo net tris šv. Kristoforus (dab. „Auksinis scenos kryžius“) – už geriausią režisūrą, geriausią muziką ir geriausią vyro vaidmenį (G. Girdvainis). Tais pačiais metais režisieriui R. Tuminui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už spektaklius „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apart to, kad spektaklis aplankė daug tarptautinių teatrų festivalių, Mažasis teatras gauna valstybinio teatro vardą. 1996 m. G. Kanovičiaus romanų dilogija pasirodo ir lietuviškai – ją meistriškai išverčia žinomas vertėjas Feliksas Vaitiekūnas, atidus tiek autoriaus stiliui, tiek žydiško konteksto perteikimui lietuviškai kultūrai.
Spektaklis rodytas iki 2006 m. Būtent tais metais, sulaukęs 55 m., mirė aktorius Vytautas Grigolis, kuo pakeisti aktorių taip ir nebuvo rasta – vaidmuo buvo pernelyg „suaugęs“ su jį įkūnijusiu aktoriumi V. Grigoliu.
Spektaklio kūrybinė grupė: inscenizacijos autoriai – Rimas Tuminas ir Almantas Grikevičius, režisierius – Rimas Tuminas, scenografas – Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, kompozitorius – Faustas Latėnas. Spektaklyje vaidino: Sigitas Račkys, Vytautas Grigolis, Gediminas Girdvainis, Vytautas Šapranauskas, Andrius Žebrauskas, Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Rasa Jakučionytė, Almantas Šinkūnas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Eglė Čekuolytė, Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė, Evaldas Jaras, Vilius Petrauskas ir Valentinas Tudorakė.
Spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ – brandus ir menine kalba turtingas darbas, žymėjęs ir reikšmingus pokyčius Mažojo teatro istorijai, ir režisūrinės kalbos raidai Lietuvoje. Teatrologė D. Šabasevičienė tuo metu pasirodžiusį sceninį kūrinį pavadino „Mažojo teatro išpažįstamų etinių ir estetinių idėjų kondensatu“. Apie išskirtinį scenos meno kūrinį kalba Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėjas Vincentas Klipčius.
Lapkričio 5 d. atidarytoje parodoje paminėti spektaklio trisdešimtmečiui eksponuotos 9 nuotraukos iš spektaklio, 5 nuotraukos – kadrai, daryti filmuojant juostą „Mažasis“ grįžta namo“ (rež. V. Damaševičius ir J. Matonis), kurioje teatralizuotai pasakojama Mažojo teatro istorija. 1996 m. ir 2005 m. nuotraukų autorius – žymus Lietuvos teatro scenos fotografas Dmitrijus Matvejevas.
Parodos atidaryme Mažojo teatro vardu sveikinimo žodį tarė Vilniaus mažojo teatro vadovo pavaduotoja Daiva Baltūsytė-Len, spektaklio idėjos autorius ir mecenatas Daumantas Levas Todesas, spektaklyje Efraimo vaidmenį sukūręs aktorius Sigitas Račkys, savo ir tėvo žodžiais apie spektaklį kalbėjo Grigorijaus Kanovičiaus sūnus, poetas Sergejus Kanovičius, mintimis ir įspūdžiais dalinosi nuotraukų autorius Dmitrijus Matvejevas.
Spektaklis buvo sukurtas pagal litvakų rašytojo, jonaviškio Grigorijaus Kanovičiaus romanų dilogiją „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“. Romanuose psichologiškai įtaigiai ir spalvingai įamžinti realių žmonių gyvenimai – lyg paminklas žydų tautai, žmonėms, amžinosioms vertybėms. Šiandien juokaujama, kad spektaklio kūrimo procesas buvo toks turtingas ir įdomus, kad apie jį būtų galima rašyti atskirą romaną.
G. Kanovičiaus romanai originalo kalba pasirodė 1989 m. ir 1991 m., kai Lietuva išgyveno lūžio metus. Nepriklausomybės pradžia nebuvo lengva ir meno pasauliui, tad kiekvienas pasirodęs aukšto meninio lygio darbas tapdavo dideliu kultūriniu laimėjimu. Stambios apimties romaną adaptuoti scenai buvo tikras iššūkis. Kūrinio inscenizacijai pamatus sudėjo kino režisierius Almantas Grikevičius, 1993 m. bandęs paversti jį kino filmu. Visgi, kino industrijai išgyvenant sunkmetį, romanas ėmė keltis į teatro sceną – iš pradžių, žinoma, tik idėjiškai.
Teatro kūrybiniu procesu patikėjo verslininkas Daumantas Levas Todesas – jis laikomas spektaklio idėjos autoriumi, taip pat prie spektaklio įgyvendinimo prisidėjusio finansiškai. D. Todeso siūlymu spektaklio idėja pradeda vystytis Mažajame teatre. Jis tampa saitu sujungusiu kūrybinę grupę su į Izraelį persikeliančiu gyventi romanų autoriumi.
Pagrindinis Efraimo ben Jokūbo Dudako vaidmuo teko aktoriui Sigitui Račkiui, tuo metu atlikusiam Galilėjaus vaidmenį ką tik pasirodžiusiame R. Tumino spektaklyje „Galilėjus“, pagal B. Brechto pjesę. Spektakliui suvaidinti pasirodė negana vien Mažojo teatro trupės aktorių – Šmulės Senderio vaidmeniui aktorius Vytautas Grigolis atvyko iš Kauno, Avnerį Rozentalį suvaidinti aktorius Gediminas Girdvainis buvo pakviestas iš Jaunimo teatro, o charizmatiškai meistriškam Chloinei-Genechui vaidmeniui buvo pasirinktas aktorius Vytautas Šapranauskas.
Statyti kūrinį buvo pasiūlyta Rimui Tuminui, tuo metu buvusiam Norvegijoje. Oslo mieste režisierius kūrė spektaklį „Vyšnių sodas“. Scenoms sujungti pasirinkta kelionės tema, plačiai ir įvairiais kampais plėtojama meno kūriniuose. Atokioje vietoje gyvenantis akmentašys Efraimas sužino, kad Vilniuje jo sūnus Hiršas pasikėsino į generalgubernatorių – jis suimtas ir bus teisiamas. Efraimas su kaimynu Šmule Senderiu ruošiasi į kelionę, prie jų nori jungtis ir pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jis praradęs parduotuvę, liūdnas ir nelaimingas. Vėliau prie jų prisišlieja Chloinė-Genechas, galiausiai Palestinietis.
Ypatingas spektaklyje atsiradęs Palestiniečio personažas (akt. Andrius Žebrauskas), kurio nebuvo romanuose ir kuris reikšmingas pasidaro išryškinant spektaklį jungiančią giją. Kelionė į Vilnių – ne tik tiesioginis keliavimas į mažą to meto miestą, bet ir tarpinė stotelė žydui kelionėje į Pažadėtąją žemę. R. Tumino spektaklyje kelionė įgijo ir dar vieną prasmę – amžino judėjimo, kuriame dalyvauja žmogus su jausmais, lūkesčiais, skausmu. Spektaklyje personažai išlaiko savąjį spalvingumą, psichologinę gelmę, jų nepamesti padėjo romanas, bet, kaip teatre ir tikimasi, scenoje jie buvo pakylėjami į simbolinę plotmę, tampo alegoriški, artimi kiekvienam. Emocinę spektaklio įtampą kūrė kompozitoriaus Fausto Latėno muzika, jai buvo būdinga besikartojanti muzikinė kompozicija. Charakterių sceninei išraiškai reikšmingi buvo kruopščiai kostiumų dailininkės Aleksandros Jacovskytės parinkti drabužių elementai: Efraimui – paltas-maišas, Chloinei – kepurėlė-jarmulka, Avneriui – bildantys mediniai batai, Šmulei – katiliukas. Ryškiausias scenografo, dailininko Adomo Jacovskio kurtos scenografijos elementas spektaklyje – iš virtinės daiktų „sulipęs“ žydų vežimas, vėlgi, ir tiesioginis, ir universalus kelionės ir paties gyvenimo simbolis. Scenografijoje buvo panaudota ir autentiškų detalių, rastų žydų kvartale.
„Nusišypsok mums, Viešpatie“ buvo bene pirmas spektaklis lietuvių teatro scenoje, kuriame žydai pavaizduoti ne kaip stereotipinės figūros, bet įvairiausių spalvų pilni veikėjai. Jie neturėjo įprasto, į parodiją linkusio akcento, buvo unikalūs, ryškūs, skirtingi. Kultūriniu požiūriu reikšminga ir F. Latėno muzikinė detalė – kompozitorius spektaklyje žydų giesmę sujungė su lietuviškos dainos motyvu.
Spektaklis laimėjo net tris šv. Kristoforus (dab. „Auksinis scenos kryžius“) – už geriausią režisūrą, geriausią muziką ir geriausią vyro vaidmenį (G. Girdvainis). Tais pačiais metais režisieriui R. Tuminui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už spektaklius „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apart to, kad spektaklis aplankė daug tarptautinių teatrų festivalių, Mažasis teatras gauna valstybinio teatro vardą. 1996 m. G. Kanovičiaus romanų dilogija pasirodo ir lietuviškai – ją meistriškai išverčia žinomas vertėjas Feliksas Vaitiekūnas, atidus tiek autoriaus stiliui, tiek žydiško konteksto perteikimui lietuviškai kultūrai.
Spektaklis rodytas iki 2006 m. Būtent tais metais, sulaukęs 55 m., mirė aktorius Vytautas Grigolis, kuo pakeisti aktorių taip ir nebuvo rasta – vaidmuo buvo pernelyg „suaugęs“ su jį įkūnijusiu aktoriumi V. Grigoliu.
Spektaklio kūrybinė grupė: inscenizacijos autoriai – Rimas Tuminas ir Almantas Grikevičius, režisierius – Rimas Tuminas, scenografas – Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, kompozitorius – Faustas Latėnas. Spektaklyje vaidino: Sigitas Račkys, Vytautas Grigolis, Gediminas Girdvainis, Vytautas Šapranauskas, Andrius Žebrauskas, Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Rasa Jakučionytė, Almantas Šinkūnas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Eglė Čekuolytė, Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė, Evaldas Jaras, Vilius Petrauskas ir Valentinas Tudorakė.
Paieška nedavė rezultatų