ANAPUS NEVĖŽIO
Režisierius ir dramaturgas – Dominykas Matulionis
Dramaturgas – Orestas Razumas
Kompozitorius – Martynas Valančius
Scenografija – Agnė Vinčaitė, Vaiva Paulauskaitė, Viktoriia Khomovnenko
Kostiumų dailininkė – Inga Jurkevičiūtė
Vaidina:
Radvilė Bronušaitė, Dovilė Klementjeva, Gytis Pintulis, Aidas Jurgaitis, Martynas Klementjevas, Kotryna Chruškova, Irmantas Pilis
Pavasarį pasitinkame su svarbiomis naujienomis – balandžio 25–26 dienomis įvyks projekto „(Ne)Rezervuota“ premjera.
Jau trečius metus vykstantis projektas „(Ne)Rezervuota“, skatinantis lietuvišką dramaturgiją, pasiekė finalinį etapą. Šios programos, kviečiančios režisierius sukurti spektaklį, įkvėptą Panevėžio miesto temų, laimėtoju tapo Dominykas Matulionis. Jaunosios kartos lietuvių prozininkas, dramaturgas ir režisierius, padedamas teatro „Menas“ kūrybinės ir techninės komandos, stato spektaklį „Anapus Nevėžio“, kurio didžioji premjera įvyks jau balandžio 25–26 dienomis.
Režisierius įkvėpimo ieškojo tiek nesenuose įvykiuose, tiek šimtmečius menančiose miesto kronikose.
1376 m. Nevėžis išsilieja iš vagos ir paskandina keletą kaimų. Panevėžio miesto tuneliuose neseniai atrasti rankraščiai taip pat byloja, kad tais pačiais metais miesto budelis A. Šponka atsisako vykdyti egzekucijas – jis numeta kirvį miniai po kojomis ir palieka ešafotą.
1748 m. pasirodo empiristo Davido Hume’o veikalas „Apie stebuklus“ – esė apie reiškinius, kurie egzistuoja anapus gamtos dėsnių. Tuo tarpu tarpukariu Lietuvos intelektualai, pasiremdami Hume’o idėjomis, šviečia tautą – XX a. pradžioje net 90 procentų lietuvių dar nemokėjo nei skaityti, nei rašyti.
2022 m. sugriuvus „Ekrano“ užtvankos šliužui, Nevėžis užlieja dalį Panevėžio. Gyventojai plūsta prie užtvankos stebėti šio įvykio: jie plaukioja valtimis, gelbėja savo daiktus, žvejoja, o savivaldybė pažada atlyginti katastrofos sukeltą žalą.
Šie įvykiai tampa pagrindinėmis spektaklio „Anapus Nevėžio“ inspiracijomis.
Spektaklis – tarsi patvinęs Nevėžis: nuolat kintantis, nenuspėjamas. Jame persipina dvi siužetinės linijos, du vaidybos stiliai – natūralistinis ir eilėmis parašytas tekstas, klasikinė bei elektroninė muzika. Čia baudžiauninkas ir grafienė, influencerė ir sekretorius susiduria su ta pačia problema – neviltimi, kurią sukelia viską niokojanti vandens stichija.
Kūrybinė komanda, darydama prielaidą, kad neviltis yra natūrali žmogaus būsena epochų sandūroje, su lengva ironija ir absurdu klausia: ko žmogus, įsitvėręs į neviltį, nepastebi? Galbūt anapus Nevėžio egzistuoja tai, kas net ir didžiausioje krizėje padėtų pamatyti vienas kitą?
N-16
Trukmė 1 val. 30 min.