RUBINAITIS PELIŪZĖ, arba lietuvio išgyvenimo būdas. Rež. Saulė Degutytė | Telšiai

Spektaklis šeimai pagal Simoną Daukantą

 

Režisierė ir scenografė: Saulė Degutytė
Dramaturgė: Sandra Bernotaitė
Kostiumų ir šviesų dailininkė: Paulina Simutytė
Kompozitorius: Andrius Šiurys
Režisierės asistentas: Tauras Čižas
Vaidina: Aldona Bendoriūtė / Dalia Morozovaitė, Nerijus Gadliauskas, Ieva Kaniušaitė / Kristina Morta Paškevičiūtė, Martynas Berulis

Vienas garsiausių žemaičių, pirmasis Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas Simonas Daukantas (1793–1864) parašė ne tik savo žinomiausią veikalą „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, bet ir apysaką „Rubinaičio Peliūzės gyvenimas“, kuri nėra originalus kūrinys, bet labai laisvas, lietuviškajai aplinkai pritaikytas vokiečių autoriaus Joachimo Heinricho Campe‘s knygos „Robinzonas Jaunesnysis“ vertimas. Spektaklio kūrėjai rėmėsi abiem S. Daukanto veikalais, todėl žiūrovai turės progą ne tik sužinoti, koks likimas laukia į negyvenamą salą nublokšto Peliūzės ir jo tenai sutikto naujojo draugo Nedėldienio (t. y. Penktadienio), bet ir aptarti senovės lietuvių išgyvenimo būdą.

 

Skaitydama „Rubinaičio Peliūzės gyvenimą“ aš pajutau didžiulį malonumą, nes labai seniai nebuvau skaičiusi kūrinio, kuriame taip subtiliai pasakojama apie tai, kaip tėvams būti su vaikais, kaip su jais dalintis savo patirtimi, kaip vaikus auklėti. Nors žodžio „auklėti“ šiandien mes taip pat nelabai mėgstame. Bet aš tikrai nežinau, ar gali gyvenime būti laimingi vaikai, kurių tėvai neauklėjo, kuriems nenubrėžė tam tikrų laisvės ribų, kurie savo vaikystėje neturėjo jokių pareigų. Vaikas bet kokiu atveju patys susiras vienokį ar kitokį moralės kompasą, kuris suformuos tam tikras jo mąstymo ir pasaulio suvokimo ribas. Jei ne namie, tai internete, kieme ar dar kur nors. Galiausiai, norėdami ribas laužyti, mes vis vien pirmiau privalome jas pažinti, – sako spektaklio režisierė S. Degutytė.